"Lumbis buvo įžymus Amerikos lietuvių dailininkas - karikatūristas. Darbininkiškoji srovė, kuriai jis dirbo, juo didžiavosi. Kitos srovės mums jo pavydėjo." - tokiais žodžiais prasideda Lumbio slapyvardį naudojančio Jono Bulio knyga "Karikatūros" išleista 1956-aisiais Vilniuje. Pats Jonas Bulis yra gimęs 1883-aisiais, Krampių kaime, Šiaulių apskrityje. 1913 metais J. Bulis - Lumbis išvyko į Ameriką, Ročesterį, Niujorko valstiją, kur gyveno iki mirties 1943-ųjų.

Knygoje Lumbio karikatūros pateiktos nuo 1919-ųjų iki 1939-ųjų metų. O tai juk gerokai ankstesni darbai, nei Jono Martinaičio, kuris laikomas lietuviško komiksų tėvu. Ar tik nereikės perrašyti lietuviško komikso istoriją? Nors Lumbis piešė karikatūras, bet nemažai jo karikatūrų yra dviejų, trijų ir net keturių langelių (kadrų), tam, kad perteikti mintį. Pagal komikso teoriją, du ir daugiau piešinėlių - jau komiksas. Lumbis dialogams naudojo tikrus komikso balionus, kai Martinaitis tiesiog apačioje tekstą sueiliuodavo. Lumbio karikatūros grafiškai labiau primena klasikinį komiksą, nei Martinaičio komiksai, ir Lumbis pradėjo piešti anksčiau. Gal kas žino, ar yra Martinačio komiksų leistų iki 1919-ųjų metų? Taip pat puikus Lumbio piešimo stilius, ne primityvus, neperdaug stilizuotas, galima iš veidų atpažinti kai kuriuos politinius veikėjus. Matosi, kad Lumbis ėmė pavyzdį iš tuo metu Amerikos geriausių karikatūristų.


Bet komikso formatas dar ne viskas, labai svarbu yra ir turinys. Ypač, jeigu turinys yra gryna politinė propaganda. Lietuvoje buvo kilusios diskusijos, ar poetės Salomėjos Nėries kūryba yra tinkama vidurinei mokyklai, turint omeny, kad Nėris rašė poemas Stalinui ir siekė, kad Lietuva būtų įtraukta į Sovietų sąjungos sudėtį. Bet Nėris savo kūryboje niekada atvirai nesityčiojo ir neniekino Lietuvos nepriklausomybės. Lumbis, gyvendamas Amerikoje, savo karikatūromis (kurios buvo spausdinamos viename iš Amerikos lietuvių bendruomenės laikraštyje) nuolatos pašiepdavo Lietuvos nepriklausomybę, kapitalizmą, Ameriką, tyčiodavosi iš kitų Amerikos lietuvių bendruomenių, kurios pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę.

Tuo metu Amerikoje komunistai galėjo laisvai reikštis. Į komunistus JAV pradėta kreivai žiūrėti tik po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjus Šaltajam karui, kai Sovietų sąjunga iš sąjungininko tapo Amerikos priešu. Dauguma karikatūrų tiesiogiai susijusios su Lietuvos nepriklausomybės siekiu, tuometiniai politiniais veikėjais ir lietuvių bendruomenių veiklą Amerikoje. Kitos karikatūros apie JAV ir pasaulio politinius įvykius šlovinančios socializmą, niekinančios buržuaziją, katalikus. Kapitalistai vaizduojami apiplyšę, suluošinti, nuolat norintys atimti turtus iš kitų, o Sovietų sąjunga rodoma, kaip turtinga, darbšti ir visiems pagelbėjanti politinė jėga, kovojanti prieš skurdą ir išnaudotojus. To meto Amerika iš tiesų buvo prislėgta ekonominės krizės, kuri vadinama "Didžioji depresija" (1929–1939), o Sovietų sąjunga išgyveno pakilimą aktyviai ir agresyviai prisijungdama aplinkines valstybes prie savo teritorijos. Galbūt todėl Lumbio karikatūros pasirodė įdomios okupuotos Lietuvos leidėjams ir 1956-aisiais Lietuvoje (ne JAV!) buvo išleista vienintelė Lumbio knyga vos 5000 egzempliorių tiražu.

Vėliau, Šaltajam karui įsibėgėjus ir Amerikos ekonomikai vėl pradėjus augti Lumbio karikatūros greičiausiai tapo "vakarykštėmis naujienomis". Komunistiniai judėjimai JAV nuslopinti, aktyvi lietuvių išeivija kalbėjo tik apie Lietuvos nepriklausomybę, o dar komiksai buvo laikomi kapitalistiniu atributu, todėl Lumbio propagandinės karikatūros nusėdo į istorijos užmarštį. Lumbio karikatūros yra tarsi to meto politinis - propagandinis "metraštis".

Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės niekinimas ir vienintelės knygos išleidimas gali būti priežastis to, kad Lumbio karikatūros ir komiksai daugiau niekada nebus išleisti. Nors ką gali žinoti, tarpukario reklamas juk išleido kaip knygą.

140 puslapių
Išleido Valstybinė grožinės literatūros leidykla

Knygos pervertimas

Autoriai: Jonas Bulis - Lumbis
Leidimo metai: 1956