Paieška




NAUJIENOS
Atgal į sąrašą
Kodėl Lietuvoje nėra komiksų kultūros?
2013-10-07

Teksto ir iliustracijų autorius Jurgis Jonaitis

Komiksų kultūra Lietuvoje vargiai egzistuoja. Žinoma, kaip ir bet kuris kitas kultūrinis reiškinys, kuris yra neprigijęs Lietuvoje, tačiau populiarus likusiame (dažniausiai Vakarų) pasaulyje, komiksų kultūra pasižymi menkais atsidavusių žmonių būreliais. Tačiau šių „komiksistų“ grupelių, kurios išties domisi ir kultivuoja tikrą komiksų kultūrą – domisi naujausiais kokybiškais leidiniais, stebi žinomų ir dar tik pradedančių autorių kūrybą, skaito su tematika susijusius straipsnius, diskutuoja ir t.t. – nepakanka, kad būtų galima teigti, jog Lietuvoje jau egzistuoja komiksų kultūra. Tam paprasčiausiai trūksta kritinės skaitovų masės.

Svarstydami, kodėl gi Lietuvoje nėra komiksų kultūros, šie entuziastai pateikia kelis rimtus ir jau spėjusius įsitvirtinti argumentus. Pirmas iš jų – okupacija. Jeigu Lietuva nebūtų okupuota Sovietų Sąjungos, tuomet vakarietiškos mados, o tuo pačiu ir komiksai, būtų savaime „atėję“ ir prigiję Lietuvoje. Taip aiškinama daug Lietuvoje neprigijusių kultūrinių reiškinių. Argumentas stiprus, bet aiškinantis situaciją ganėtinai abstrakčiai. Žinoma, sovietinė cenzūra ir propaganda vakarų pasaulio atžvilgiu smarkiai apribojo galimybes vystytis komiksams, tačiau teigti, jog bandymų nebūta irgi negalima (nuoroda). Tai dar kartą parodo, jog argumentas turi spekuliacinį pobūdį – kas būtų jeigu būtų. Panašiai galima teigti ir štai ką: jeigu Abiejų Tautų Respublika nebūtų padalinta, veikiausiai jos menininkai, perėmę vakarietiškus kanonus būtų kūrę litografijas su tekstine informacija, kas būtų davę pradžią potencialiam lietuviškam komiksui. Ir viena ir kita yra spekuliacija istorija, tiesiog sovietinė praeitis yra ne tokia sena, todėl su ja ir ieškome tiesioginių sąsajų. Taigi, nors argumentas ir yra rimtas – okupacija turi kone akivaizdžių sąsajų su komiksų nebuvimu (vakarų kultūros niekinimas, meno cenzūra, verslo sąlygų nebuvimas ir t.t.), jis aiškina reiškinį per daug abstrakčiai ir spekuliatyviai.

Kitas populiarus komiksų kultūros nebuvimo Lietuvoje aiškinimas yra mito, jog „komiksai tik vaikams“ paplitimas. Taip, didžioji dalis visuomenės atvirai mano, jog komiksai yra tik mažiems vaikams skirtos knygelės su linksmais piešinėliais. Toks supaprastinimas yra labai paplitęs, dažnai priverčiantis rausti iš gėdos net tikrus komiksų entuziastus, jeigu tik yra užklumpami viešoje vietoje skaitantys komiksus. Tačiau reikia pripažinti, kad didesniu ar mažesniu lygmeniu, jis egzistuoja visose valstybėse, net ir tose, kuriose komiksų kultūra yra stipriausia (JAV, Prancūzijoje, Japonijoje). Jei kitose šalyse tai simbolizuoja ne vaikiškumą, tai bent jau nebrandumą. Tačiau akivaizdu, jog komiksai, kaip ir dauguma kitų kultūros reiškinių ten yra paplitę. Tai savaime suprantama, nes retas kuris kultūros reiškinys nesusilaukia kritikos, bet tai netrukdo jam gyvuoti toliau. Kaip pavyzdį galima pateikti graffitti – Lietuvoje ši meno rūšis turi daug kritikų, bet piešiniais ant sienų vistiek nukloti dauguma miestų. Taigi, aiškinimas jog, mitas „komiksai tik vaikams“ yra komiksų kultūros nebuvimo Lietuvoje priežastis pats yra mitas.

Trečias aiškinimas yra šiek tiek mažiau populiarus už buvusius du, bet irgi dažnai paminimas. Tai kokybiškų komiksų (tarp jų ir lietuviškos kūrybos) nebuvimas vietinėje rinkoje. Tiesa, jog Lietuvoje komiksų leidyba merdi, o vietinės kūrybos beveik nėra. Megėjiškų bandymų karts nuo karto pasitaiko, bet profesionalių komiksų kūrimas yra itin retas įvykis. Nepriklausomybės pradžioje užsimezgę mėginimai leisti periodinius komiksų leidinius žlugo itin greitai, o atskirų komiksų leidyba nesuteikė trokštamų rezultatų. Visa tai išties byloja apie vietinės rinkos skurdumą, tačiau nieko nepasako apie globalią rinką. Šiuo metu Lietuvoje didesnė dalis žmonių, ypač jaunesnio amžiaus, naudojasi internetu. Jame galima skaityti komiksus, galima juos pirkti, galima užsisakyti, kad juos atsiųstų paštu, galima bendrauti su autoriais, galima dalyvauti diskusijose ir t.t. Ir visa tai toli gražu nekainuoja milžiniškų pinigų. Bet kažkodėl šiomis galimybėmis naudojamasi vangiai. Žinoma, vietinių autorių kūryba, atspindinti vietines realijas būtų artimesnė, tačiau juk užsienietišką literatūrą vistiek noriai skaitome. O komiksams šis tarptautiškumo standartas, aiškinant kultūros nebuvimą, nėra iki galo taikomas. Todėl, interneto laikais, keistai skamba ir komiksų asortimento nebuvimo versija.

Yra ir kitų, ne tokių populiarių argumentų. Esą viską sugadino „Donaldas“ ir kita žemos kokybės produkcija leista nepriklausomybės pradžioje, kuri atbaidė visuomenę nuo komiksų – tai galima traktuoti ir kaip priežastį aiškinančią kodėl įsigalėjo mitas neva komiksai tik vaikams. Esą leidyklos nelinkusios finansiškai rizikuoti ir neleidžia komiksų taip stabdydamos procesą – tai galima traktuoti ir kaip priežastį aiškinančią vietinės rinkos nebuvimą. Esą mažai dėmesio komiksams skiriama viešojoje erdvėje (tačiau tai greičiau pasekmė, o ne priežastis) ir t.t. Išties, visi pastarieji argumentai yra teisingi. Tačiau tik iki tam tikro lygmens. Jie nurodo arba labai abstrakčias priežastis (okupacija, neigiamas visuomenės požiūris) arba simptomus (pinigų nebuvimas, „Donaldo“ leidimas).

O tiesa šiuo atveju nors ir susidedanti iš daugelio elementų, dažnai nepamini dar vieno – lietuviai nemoka skaityti komiksų. Šioje vietoje skaitymo negalima suprasti vien siaurąja prasme. Tai nėra vien žodžių perskaitymas „balionėliuose“. Tai nėra vien žinojimas kurį kadrą po kurio reikia skaityti. Tai taip pat nėra ir žinojimas, kad kai kurie tekstai komikse simbolizuoja garsus. Komikso skaitymas yra kur kas daugiau. Komiksą reikia skaityti kitaip nei literatūros kūrinį ir matyti kitaip nei dailininiko paveikslą ar iliustraciją. Tai yra unikali meno ir informacijos perdavimo forma. Žodžių ir vaizdų jungimas į vientisą kūrinį, tempo pajautimas, laiko šuolių tarpeliuose suvokimas, naudojimasis galimybe naršyti po atskirus kadrus, įsijautimas į istoriją bei veikėjus – tai tik dalis mokėjimo skaityti komiksą aspektų. Kuomet skaitytojas sugeba pajusti kūrinyje pulsuojančius niuansus jis išties gali pradėti mėgautis komiksu. Jeigu to nėra – daugumai tai lieka paprasčiausiu paveikslėlių albmu. Svarstant apie komiksų kultūrą tokiu kampu, kyla klausimas ką galima padaryti kad ji atsirastų?

Efektyviausiai įvairūs gebėjimai formuojasi dar vaikystėje. Panašiai kaip ir įgūdžiai mėgautis filmu bei sekti jo fabulą, taip ir komiksų skaitymo įgūdžiai įgijami tik nuolat nagrinėjant ir stebint kūrinius. Norint ugdyti komikso skaitymo savybes būtina nuolat praktikuotis, ir ne su bet kokiais, bet su kokybiškais kūriniais. Tokiais, kurie išties ugdytų žmogaus mąstymą, suteiktų malonių estetinių ir emocinių išgyvenimų. Jeigu tęsime tokį samprotavimą, galima paaiškinti ir didesnio rezonanso Lietuvoje nesukėlusius leidyklų bandymus leisti išties geros kokybės komiksus. Jų skaityti paprasčiausiai nebuvo kam, todėl „didysis“ komiksų leidimo bumas (apie 2007 metus Lietuvoje buvo išleisti įvairioms amžiaus grupėms skirti komiksai: „Lou“, „Titeuf“, „Sin city“, „Tin Tin“, „Calvin & Hobbes“. Taip pat buvo leidžiamos šios mangos bei superherojų komiksai „Dragon Ball“, „Speed Racer“, „Spider Man“, „X-Men“. Ir tai dar ne visi leisti komiksai.) Lietuvoje baigėsi taip pat staigiai kaip ir prasidėjo. Taip pat būtų galima paaiškinti ir menką internetinių komiksų skaitomumą. Vėlgi – jų skaityti nėra kam. Dauguma žmonių paprasčiausiai nemoka tuo mėgautis. Todėl ima aiškėti, jog galima pagrįstai abejoti požiūriu, jog neverta leisti komiksų skirtų vaikams. Neva, tai tik patvirtina stereotipą, kad komiksai skirti tik vaikams ir reikšmingai neprisideda prie komiksų kultūros kūrimo Lietuvoje. Priešingai. Komiksų vaikams ir tik vaikams reikia leisti ir leisti kuo daugiau. Žinoma, svarbu, kad atsirastų kuo daugiau geros kokybės komiksų. Tai padėtų formuoti ir tinkamus komikso skaitymo įgūdžius. Tik juos įgijusi didesnė visuomenės dalis turi šansą kurti tai ką vadiname kultūra. Antraip tai visuomet ir liks tik siauro būrelio interesu.

Visa tai gali pasirodyti kiek romantiškai. Neva vaikų skatinimas skaityti komiksus garantuotai sukurs atitinkamą kultūrą. Žinoma, vien to nepakaktų. Nereikia atmesti ir visų kitų aiškinimų, kurie taip pat daug ką pasako apie Lietuvos atvejį. Lietuvių komiksų skaitymo ypatumai tėra mažiau aptarta ir nematoma komiksų kultūros nebuvimo Lietuvoje pusė. Tačiau tik kompleksiškai matant šį reiškinį galima mėginti kažką keisti. O viena pagrindinių sąlygų tam yra kuo didesnės visuomenės dalies ir ypač vaikų gebėjimas skaityti komiksus. Na ir žinoma reikia išlikti nepriklausomiems.





http://www.delfi.lt/pramogos/kultura/kodel-lietuvoje-nera-komiksu-kulturos.d?id=63014008
Atgal į sąrašą

Komentarai
  Deivydas Deivydas[ 2017-09-06 13:11:03 ]
Laba diena,

Jei Lietuva. būtų turtinga šalis, būti ir komiksų ir žmonių požiūris būtų kitoks. Jei ne okupacijos, ko gero būtų į lieutvių kalbą iš versti „Asterikso“ ir „ Tintino“ komikų albumai.
 
 
  Kroitus Kroitus[ 2013-10-14 21:41:17 ]
Dėl abstrakcijų, tai man šitą teoriją kažkada aiškino pažįstamas dailininkas...
Iš tiesų, tai mane stipriai domina ne tik patys komiksai, bet visa ta kultūra, į kurią dar įeina cosplay, žaidimai, filmai, ir daug kitų aspektų. Galima sakyti, tai jau ne tiek komiksų, kiek „geek’ų“ kultūra.
Žinoma, vistiek norisi lietuviško komikso su lietuvišku superherojumi.
O dėl gyvo susitikimo, tai visada galima pradėti nuo turimų popierinių komiksų, knygų keitimosi, ar skolinimo... Turiu keletą knygų šia tematika :)
 
 
  Jurgis Jurgis[ 2013-10-12 17:32:12 ]
Taip pat ačiū už komentarus ir nuomones. Malonu, kad kažkam įdomu.

Dėl "tarpinių" paaugliams skirtų komiksų sutinku. Jų nėra. Donaldo ir Magijos atvejai parodo, kad vis dėlto įmanoma pasiekti didesnę ar bent jau vidutinę vaikų auditorijos dalį. Tačiau masinio perėjimo nuo vaikiškų prie paaugliams skirtų komiksų Lietuvoje nebuvo. Nors ganėtinai ilgą laiką buvo leidžiamas spider man, taip pat išleista beveik visa Dragon Ball manga (šiuo atveju veikiausiai suvėluota). Gal Donaldas ir Magija nebuvo tos kokybės komiksai, kurie paruoštų skaitytojus sudėtingesniems kūriniams. O galbūt tiesiog nesutapo leidybos laikas ir tie kurie norėjo sudėtingesnių komiksų jų paprasčiausiai tuo metu negavo. O gal tiesiog iš tų vaikų, kurie skaitė Donaldą ir Magiją retas kuris norėjo toliau skaityti komiksus (čia gal irgi kokybės bėda).

Nors ir nėra paaugliams skirtų komiksų nenuteikia maloniai ir asortimentas vaikams. Reikėtų daugiau ir geresnių komiksų.

Dėl komiksų įdėjimo į vadovėlius labai teisingai. Reikia daugiau erdvių, kurioje žmonės informaciją ar istroiją galėtų perskaityti komikso pavidalu. Kuo daugiau skaitys tuo didesnė paklausa turėtų atsirasti.

Įdomi pastebėjimas dėl abstrakcijų ir "realizmo", nors ne iki galo sutikčiau su visomis mintimis apie piešimo tradicijas Lietuvoje. Čia labai svarbūs dalykai, bet jiems reikėtų atskiro pokalbio.

O dėl entuziastų susitikimo tai gera mintis. Tokių jau yra buvę šio internetinio tinklalapio kūrėjų iniciatyva. Buvome susitikę ne vieną kartą. Esame netgi nupiešę bendrą komiksą "Musiukas Flukas" - manau jį dar galima rasti kažkur internete. Tačiau prieš kelis metus žmonės išsibarstė ir forumas apmirė. Vis dėlto, jeigu vėl susiburtų didesnis ratas entuziastingų žmonių galima ne tik susitikti, bet ir vystyti kažkokią kryptingą veiklą.
 
 
  Kroitus Kroitus[ 2013-10-11 18:24:52 ]
Ačiū už straipsnį. Manau, paminėtos priežastys yra svarbios, ir nelabai pasiginčysi. Dar noriu pridėti dėl komiksų kokybės. Pas mus komiksai jei ir piešiami, tai pakankamai pirmityviu stiliumi - nėra vakarų „mainstream“ komiksuose jaučiamo relizmo (pavadinkim jį taip). Man tai yra pakankamai svarbu. O nėra tokio piešimo stiliaus, nes nėra tokios tradicijos - pas mus abstrakcijos valdo...
Bet jei toliau kalbėt apie kultūrą, tai vis svajoju apie kažkokį Lietivos komiksų mėgėjų bei piešėjų susibūrimą. Pradžiai kad ir 5-10 žmonių kur nors kabake. Pasitart, kas ką mėgsta, kas ką norėtų matyti ateityje ir t.t.
 
 
  puku puku[ 2013-10-11 13:13:50 ]
ai, ir pastebėjimas - tinklapis per siauras. Žinau, kad jis visada toks buvo, bet tik parašęs ilgesnį tekstą, supratau, kad tai nedžiugina.
 
 
  puku puku[ 2013-10-11 13:11:17 ]
niekas dar viešai nepadėkojo už tekstą, tai matyt būsiu pirmasis - ačiū! Labai reikia gyvybės tiek tinklapiui, tiek komiksams Lietuvoje apskritai.
Dėl minčių, tiksliau dėl paskutinės pastraipos apie vaikus - šiaip, sakykime, masiškumas vaikystėje egzistuoja - tas pats Donaldas ar kurį laiką sėkmingai leidžiama "Magija" (Witch). Mano paties sesuo jį skaitė ir iš išleidžiamų produktų (papildomos knygos, berods ir serialas ir t.t.) galima buvo matyti, kad ažiotažas mergaičių auditorijoje yra. Ir įsivaizduoju, kad dabar Lietuvoje yra tūkstančiai merginų, kurios vaikystėje skaitė minėtą žurnalą, bet vėliau į komiksus giliau neįlindo. Kodėl? Leidybos istorijoje pritrūkta tarpinių pavyzdžių - yra vaikiški ar pusiau vaikiški komiksai (praktiškai viskas, kas išleista) ir yra komiksai suaugusiems (aka Sin City, Persepolis, Maus ir Devintojo meno lobyno komiksai - iš esmės tik 6 knygos). Ir viskas. Nėra tarpinės grandies -ką veikt paaugliui, kai Donaldas kai norisi kažko rimčiau, o Donaldas jau nebepatenkina lūkesčių? "Wet moon", "Demo", "Lost at sea" - gali pasiskaityti internete angliškai ar kita kalba, jei žinai kas tai ir kur tai rasti, tačiau jei siekiama masiškumo, žmones reikia nukreipti ir jiems pateikti suprantama kalba ar būdu. Tai štai. Gerai, kad įvairūs marveliai ir kiti savo superherojų komiksuose tarp mordobojų šiais laikais įterpia ir tikrai vertingų epizodų, bet kaip visi žinome, ir jie jau nebeleidžiami. Plius kyla kitas klausimas - kiek iš perskaičiusių tas dvi "Kitokios grafikos" knygas internete ieškojo ar tai daugiau Satrapi kūrybos, ar daugiau panašių pavyzdžių? Negaliu niekuo pagrįsti, bet spėju, kad nedidelė dalis. Tik nežinau, kodėl.
Tad reikia kažkokios pastangos - manau, proveržis galėtų įvykti, jei į vyresnių klasių literatūros vadovėlius surizikuotų įdėti keletą puslapių kokio Mauso, o geriausia - su visa pagarba Spiegelmanui - kažko ir gudraus, ir grafiškai dailaus.
 
 
  Jurgis Jurgis[ 2013-10-10 14:34:55 ]
Taip. Sutinku, jog versija, kad spausdintinių komiksų rinka yra palaikoma tų, vadinamųjų sentimentalių entuziastų, yra pakankamai reali. Bet čia jau šiek tiek kitos diskusijos objektas - koks yra santykis tarp spausdintinės ir elektroninės leidybos (nebūtinai komiksų) ir kaip jis keisis ateityje. Egzistuoja ta versija, jog viskas skaitmenizuojasi ir spausdintinių leidinių laukia gūdūs laikai, tą jau demonstruoja popieriniai laikraščiai ir jų krentantys pardavimai bei persikėlimas į elektroninę erdvę. Bet yra ir kita versija teigianti, jog tos skaitmenizacijos mastai yra gerokai išpūsti. Grįžtant prie komiksų ir vaikų. Galima daryti spėjimą (ir jis veikiausiai teisingas), kad dauguma vaikų komiksus šiais laikais susiranda internete. Bet vėlgi išskirčiau vakarų ir rytų Europos vaikus. Tikiu, jog mūsiškiai jei ir vartoja, tai vartoja prastos kokybės nelegalią internetinę medžiagą. Tuo tarpu vakaruose, nemanau, jog visas piratavimas yra toks vienpusiškas ir masiškas. Tą gali paliudyti, kad ir toks internetinis puslapis kaip comixology.com . Elementariam pasidomėjimui galima apie jį paskaityti, kad ir wikipedijoje. Nuolat įvairių topų viršūnėse, kainos nedidelės (yra ir nemokamų komiksų), kokybė gera, vartotojų kiekis didžiulis,. Puikus komiksų skaitmenizavimosi pavyzdys. O prisimenanat, kad vis daugiau žmonių įsigyja visokius planšetinius kompiuterius argumentas, kad vartojama tik prastos kokybės medžiaga internete tampa abejotinas. Na, aišku nekalbu apie Lietuvos vaikus.

Kitas klausimas žinoma dėl sudominimo skaitymu. Manau, jog sudominti įmanoma jei pasirodo geros kokybės ir subalansuoto sudėtingumo (veikiausiai pop) kūrinys. Jį skaitys, net jeigu bus pateiktas ir knygos pavidalu (tarkim Haris Poteris). Žinoma, kūrinys nebūtinai turi būti tokio masto, gali būti ir mažesnis su mažesne skaitytojų auditorija (kad ir vietine, Lietuvos atveju), bet sudominti tikrai įmanoma.

O dėl internetinių portalų, con’ų ir visų kitų kultūros atributų visiškai sutinku. Kaip ir minėjau nėra vienos priežasties, viskas susiję.
 
 
  13 13[ 2013-10-10 13:11:26 ]
Ghm, turbūt ne neteisingai buvau suprastas. Aš neatmetu vaikų, kaip kultūros dalies, tik sakau, kad jei nebūtų komiksų kultūra ten puoselėjama suaugusiųjų - nebūtų tokio masto ir sparčiai mažėtų. nes nori nenori dauguma vaikų dabar turinį susiranda internete ir jis toli gražu nebūna aukštos kokybės, dėl to situaciją gelbėja tie entuziastai, kurie užaugę su spauda rankoj (iš esmės iki 2000) ir puoselėja ir vertina spaudą, kaip kultūros dalį.
Pas mus to nėra, nes viskas buvo daroma nesavalaikiškai ir atmestinai. O dabar sudominti kažką skaitymu yra sunku, nebent comic strip’ais, kuriuos dar pasivargina paskaityti.
Kitas dalykas yra tai, kaip ir pats minėjot, kad nėra matomi realūs mastai komiksų kultūros Lietuvoje, nes nėra nieko kas suburtų visus į vieną krūvelę (nei portalo, nei con’o...), o skaityti komiksus gali ir nesiviešindamas per daug. Yra šitas puslapis, bet jis yra daugiau undergroundinis (neužpykit tik, bet jį atradau tik šiemet ir tai netyčia).
 
 
  Jurgis Jurgis[ 2013-10-10 12:27:49 ]
13. Dėl interneto keistas argumentas. Juk komiksai pakankamai sėkmingai persikėlė į elektroninę erdvę. Taigi, internetas neišstūmė komiksų, jis tik perėmė dalį spausdintinės rinkos.
Užsienyje tų sentimentalių entuziastų vis atsiranda ir atsiranda jau beveik šimtą metų. Kitaip tariant, komiksai nepraranda populiarumo. Todėl drįsčiau teigti, jog vaikai yra viena iš tikslinių auditorijų (ir labai svarbi), kuri po to užauga ir toliau skaito komiksus. Ir vėl ratas kartojasi.
Tai pagrindžia ir paties teiginį, kad cituoju "Lietuvoje nėra kartos užaugusios su komiksais. Iš ko ir išsirutulioja, kad nėra kam populiarinti tą kultūrą Lietuvoje, kaip ir nėra kuo." Todėl ir reiškiu argumentą, kad prioritetine tiksline komiksų leidimo Lietuvoje auditorija turėtų būti vaikai. Reikia kartos užaugsiančios su komiksais.
 
 
  13 13[ 2013-10-10 11:44:21 ]
Na, šleptelėsiu ir aš. Kad Lietuvoje nėra komiksų kultūros nesutinku. Manyčiau pakankamai yra žmonių kremtančių mangą. Visai kitas reikalas yra bendra komiksų kultūra. Kodėl jos nėra, pasakyti paprasta - savo laiku niekas to nedarė, o dabar poreikio nebėra. Amžių sandūroje, kai ji galėjo bent kiek šaknis Lietuvoje įleisti į tai buvo nusispjauta t.y. komiksai buvo arba kampuke laikraščio, žurnalo arba Donaldas ir kiti (kas buvo einamas dalykas tada). Buvo bandymas leisti Batman komiksus, bet išėjo tik vienas leidimas (199* metais), VIENAS, kurį perversdavau karts nuo karto. Tuo ir pasibaigė viskas. Žinoma dar buvo krūvos komiksų abejotinos vertės, bet jie daugiau pas mus koncentruodavosi į edukacinę paskirtį (nevalgyk vaistų, nepadeginėk užuolaidų ir pan.).
O po 2000 metų, kai sparčiai pradėjo plisti internetas, spauda nuslinko į antrą planą, šiokį tokį pakilimą dabar išgyvena tik didžioji literatūra. O visą kitą galima užkiškti marketingistiniams invalidumams mūsų, nes nesugeba išnaudoti visko ką turi panosėj, o jei susizgrimba, tai dažniausiai per vėlai.
IMHO užsienyje visa ta komiksų kultūra didžiaja dalimi yra palaikoma sentimentalių entuziastų užaugusių su jais, o ne tikslinės grupės (vaikų), kai tuo tarpu Lietuvoje nėra kartos užaugusios su komiksais. Iš ko ir išsirutulioja, kad nėra kam populiarinti tą kultūrą Lietuvoje, kaip ir nėra kuo.
O teorijos apie geležines uždangas, skamba tvirtai, bet vien tam suversti kaltę yra juokinga, nes kaip bepasuksi, per nepriklausomybę didžioji dalis užsienio kultūros subyrėjo pas mus vienu ypu.
 
 
Puslapiai: 1 [2] 

Pridėti komentarą
Vardas: El. paštas:
32*2?
    
Komiksai.com pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Komiksai.com 2003 - 2019    El. paštas @    Visos teisės saugomos.
Visa medžiaga, tiek grafinė tiek tekstinė, kuri buvo šiame tinklapyje panaudota nesuderinus su jų autoriais, tarnauja tik komiksų idėjos populiarinimui. Panaudoti kūriniai yra teisėtų autorių nuosavybė.