Delfi.Lt: "Betmenas: pradžia" recenzija

Fantastiška efektingo kino realybė

Betmenas iš tiesų prasideda iš naujo. Lygiai po aštuonerių metų nuo tada, kai tapo savo paties parodija vaikiškame „Betmene ir Robine“. Tada atrodė, kad žmogus šikšnosparnis amžiams išplasnojo į kino šlovės muziejų. Tačiau Holivudas nebūtų svajonių fabrikas, jei po kiek laiko nepabandytų prikelti patikrintus superherojus, galinčius atnešti pelną.

Net tada, kai nevykęs Džoelio Šumaherio filmas su Arnoldu Švarcenegeriu ir Džordžu Kluniu buvo keiksnojamas per visas žiniasklaidos priemones, prodiuseriai rentė naujus planus. Tik ilgai nerado nei norinčiųjų vaidinti, nei režisuoti. Vėliau, kai kandidatai vis dėlto prisistatė, prasidėjo nesibaigiantis svarstymas. Nes prašauti antrą kartą per dešimtmetį reikštų populiariausio (pagal naujausias apklausas) superherojaus savižudybę. Todėl scenarijų rašė patyręs Deividas Gojeris, sėkmingai „prastūmęs“ vampyrų žudiką Bleidą. Tarp režisierių šmėžavo kelios dešimtys pavardžių, tarp jų – net dramatinio kino virtuozas Klintas Istvudas. Tačiau apsistota ties „nepriklausomu“ Krisu Nolanu. Jo pasiekimų sąraše – du nepaprastai tamsūs ir klaidūs trileriai – „Memento“ ir „Nemiga“.

Tiesą pasakius, kai paskelbė jo, kaip Betmeno naujausio filmo režisieriaus, pavardę, iškart tapo aišku, kad kažkas originaliai įdomaus tikrai bus. O kai Betmeno vaidmens atlikėju įvardijo Kristianą Beilą („Amerikos psichopatas“, „Mašinistas“, „Ekvilibriumas“), pakvipo rimtu kino paraku. Pridėkit Morganą Frymeną, Lajamą Nysoną, Garį Oldmaną, Maiklą Keiną ir „Paskutiniojo samurajaus“ karžygį Keną Vatanabę, ir liepsnos padai net nežvilgtelėjus į ekraną. O kur dar žavioji Keitė Holms, išgarsėjusi meilės romanėliu su Tomu Kruzu?!. O dar 135 milijonų dolerių biudžetas!..

Vis dėlto visi šie faktoriai – niekis prieš patį filmą, kuris dviem šimtais procentų pavyko. Tamsus, atmosferinis reginys, kaip ir pirmieji du Timo Bertono „Betmenai“.

Krisas Nolanas dalija siužetą į dvi dalis – Briusas Veinas prieš tėvų netektį ir po. Paprastas vaikis ir negailestingas keršytojas. Nespalvotos scenos pradžioje įspėja, kad veiksmas judės lėtai ir logiškai, kol natūraliai išaugs į nuotykinį efektų gigantą. Daugelis tų, kas į kiną eina tik dėl „crash – boom – bang“, turbūt liks it musę kandę. Niekas nesiruošia griauti dekoracijų dėl įspūdžio.

Istorijos pasakojimas apie didvyrio atsiradimą režisieriui yra didžiausias stimulas. Jis įsibėgėja šuoliui. Žingsniai platėja ir platėja, pasakiški vaizdai atakuoja tik tada, kai žiūrovas jau įsitikinęs, kad taip gali ir turi būti. Gotemo miestas primena didžiosios depresijos laikų Ameriką. Belieka priminti, kad Betmenas – komiksų herojus, gimęs būtent ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. Kovos epizodai – tamsūs, permirkę baime ir lietumi. Garsai – kriminalinio pasaulio baimė. Mintyse – realus teroro pavojus. Montažas... Nėra vieno stiliaus ar metodo. Nolanas naudoja viską, kas staigu ir netikėtai paralyžiuoja akis. Montažas greitas ir įsiutęs. Be diskusijų. „Betmobilis“ gąsdinančiai fantastiškas – kaip uodas įsisiurbia į stogus. Kitos mašinų gaudynės – ne iš fantastinio filmo, o iš televizijos žinių reportažų. Atsisakoma nevykusių komiškumo ir komiksiškumo, dekoracijų paviljonai pakeisti „gyvomis“ gatvėmis. Viskas rimta, teisinga, autentiška. Niekšai ir „geriečiai“ išsiskiriantys, kiekvienas su motyvacija ir konkrečia biografija.

Galite pamiršti „popkornus“. Nolanas mus nori supažindinti su realiu Briusu Veinu. Ir nuvesti ten, kur dar niekada nesame buvę. Į realią fantastiką. Ir į fantastišką realybę. Kur Betmeno automobilis – tankas, o blogis nenugalimas iš rankų trenkiančiais žaibais. Ir kur talentingasis Kristianas Beilas kuria personažą iš kūno ir kraujo, o ne iš žaislinių ginklų. Su tikru charakteriu ir nesumeluotu skausmu. Pagaliau herojus vėl rado tinkamą režisierių ir aktorių, o mes – žmogišką komiksą.

O prieš „Betmeno: pradžios" peržiūrą ne pro šalį pamatyti „Bėgantį skustuvo ašmenimis“. Šį Ridlio Skoto šedevrą, kaip orientyrą, Nolanas aktoriams parodė dar prieš filmavimą. Poveikis – akivaizdus.