Komiksų dirbtuvių trūkumai ir ką reiktų daryti

Lietuvoje kartais įvyksta kokios nors komiksų kūrybinės dirbtuvės, jaunimui geriau žinomos "vorkšopo" (workshop) pavadinimu arba kokie nors kiti komiksus pristatantys - populiarinantys renginiai. Ir aš stengiuosi sudalyvauti visur, kur leidžia mano geografinė padėtis ir laikas. Jeigu negaliu dalyvauti, tai po to būtinai perskaitau viską, ką galima apie rasti apie įvykusias komiksų dirbtuves viešojoje erdvėje. Ir beveik kiekvieną kartą matau tuos pačius dalykus, kurie, mano manymu, labai mažai prisideda prie komiksų kultūros populiarinimo Lietuvoje.

Visų pirma komiksų dirbtuvės organizuojamos principu "ateikite visi". Todėl dažnai matau žmones, kurie atėję nelabai supranta kur pateko. Tokiam lankytojui visai smagu buvo per feisbuką prie juokingų paveiksliukų patiktukus dėlioti, o čia niekur neranda mygtuko "Patinka". Gyvenime spausdinto komikso nėra nusipirkęs, tik kažkada vaikystėje skaitė tėvelių įduotus "tuos donaldus". O jeigu dirbtuvių metu reikia pačiam kažką nupiešti ir dar idėją sugalvoti, tai tampa misija neįmanoma. Šalia sėdi "etatiniai" dirbtuvių dalyviai, kurie moka ir gali kurti komiksus, bet nieko naujo neišgirsta ir galutinio dirbtuvių rezultato pasiekti nespėja, nes tiesiog laiko neužtenka. Taip pat prie vieno stalo sėdi mamos atvestas ketvirtokas ir dizainą studijuojantis studentas, ir kaip pasakoti apie komiksus, kad abiems būtų įdomu ir naudinga?

Antra, kas mane stebina, tai komiksų dirbtuvių apie komiksus pateikiamos informacijos skurdumas. Vos vieną kartą teko matyti, kur buvo pasakojama apie tai, kaip veikia komiksas, kokia langelių funkcija, kaip ir kada juos naudoti. Pavartymui ant stalo būna vos kelios komiksų knygutės, ir tos neatstovauja komiksų pasaulio elito. Pakeliamas viršelis ir tuoj pat padedama į šoną, nes laiko paskaityti ir įsigilinti tiesiog nėra. Dirbtuvių dalyviai kviečiami kažką "nudirbti" (juk dirbtuvės!), o ne analizuoti, kažką atrasti profesionalų sukurtuose komiksuose. Jeigu ir užsimenama apie komiksų istorija, tai tik tiek, kad atsirado Amerikoje. O kodėl niekada niekas nekalba apie komiksų istoriją Lietuvoje, apie lietuviškus komiksų leidinius ir garsiausius lietuvių komiksų autorius? Taip pat dažnai pamirštama, kad komiksas ne vien piešinukai, bet istorija papasakota per piešinius. Kaip dažnai per dirbtuves yra paaiškinami pagrindiniai istorijos vystymo elementai, personažų pristatymas?

Trečia, tai neprognozuojamas dirbtuvių kalendorius. Nė viena iš Lietuvoje vykusių komiksų dirbtuvių kol kas nebuvo įvardinta kaip kasmetinė ar tradicinė, nors jos vyksta į metus po kelis kartus. Atsirado kažkokia tai atsitiktinė proga, surengė dirbtuves. Atsirado visiškai kitokia proga, vėl surengė. Dalyviai pakėlė kelių knygelių viršelius, pakervezojo kažką, organizatoriai į feisbuką parašė, kad buvo žiauriai smagiai praleistas laikas. Ar bus žiaurus smagumas kitamet? Niekas nežino, niekas nieko nežada. Nes niekas negalvoja apie ateitį, niekas neturi jokios komiksų populiarinimo strategijos. Turime grūdų, iš kurių ant palangės sudygsta puikūs daigai, bet palangės su želmenimis juk nevadiname žemės ūkiu. Mąstai ne tie, nuolatinės kultivacijos nėra.

Ką reiktų daryti? Jeigu kalbame apie komiksų populiarinimą, tai gal visų pirma vietoje komiksų dirbtuvių reikėtų daryti komiksų skleistuves? Feisbukinis jaunimas skleistuves gali vadinti "sprėdingu" ar kokiu "emitingu". Prieš kažką keverzojant, ypač kai ne kiekvienas komiksų skaitytojas nori ir gali piešti, reikia išmokti komiksus skaityti ir suprasti. Juk kai renkasi žmonės į susitikimą su rašytojais, tai nebruka kiekvienam po rašiklį ir neliepia pačiam rašinėlį suregzti. Kvieskite žmones į reguliarius komiksų skaitytojų klubus, kur jie galės ramiai kelias valandas paskaityti komiksus, po to pasidalinti įžvalgomis, skleistuvių kuratorius papasakotų apie komiksų knygų autorius ir atsakytų į klausimus. Galima duoti įvairias užduotis, pvz., surasti, kurioje vietoje yra kulminacija, ir kaip komikso autorius tą atvaizdavo. Taip, taip, tokiu atveju organizatoriams reikės pasiruošti, patiems daug skaityti ir analizuoti, neužteks paminėti, kad komiksai atėjo iš Amerikos ir išdalinti baltus popieriaus lapus su pieštukais. Tokių skleistuvių dalyvis turės puikią progą pažinti komiksų autorius, atpažinti komiksų žanrus ir stilius, bus perskaitęs kažką daugiau, nei vien tik internetinius komiksus.

Komiksų dirbtuvės privalo turėti tikslinę auditoriją ir pagal tai organizatoriai turi paruošti dirbtuvių programą. Pageidautinas dalyvių amžius gali būti nurodytas dirbtuvių skelbime. Komiksai, kaip ir filmai, irgi yra skirstomi vaikams, suaugusiems ir pan. Moksleivius supažindinkite ne tik su internete panaršomais komiksais, bet ir leiskite paskaityti popierines komiksų knygas. Duokite jiems piešti pagal konkrečias užduotis, o ne laisva forma. Duokite namų darbus, tegul moksleiviai atsineša į dirbtuves iš anksto nupieštą savo komiksą, kurį dirbtuvių vadovas galės pagirti ir patarti kaip komikso formą panaudoti efektyviau. Nes dirbtuvių laiko neužtenka viską nupiešti vietoje. Todėl dirbtuvės vyresniems galėtų vykti kelias dienas iš eilės. Ar kelis savaitgalius iš eilės. Jeigu nėra kitos išeities, padarykite dalyvavimą mokamą. Studentus ir vyresnius supažindinkite su komiksais, kuriuos galima įsigyti užsienyje, tegul plečia akiratį. Yra filmai, kuriuos po daug kartų žiūri ir analizuoja būsimi operatoriai ir režisieriai, yra komiksų, kuriuos reikia po daug kartų skaityti, analizuoti busimiems komiksų scenaristams ir dailininkams. Sudarykite rekomenduojamų "must read" komiksų sąrašus. Apie scenarijus pakalbėti į komiksų dirbtuves pasikvieskite rašytojus. Ne tuos, kur rašo plikas knygas be paveiksliukų, o tuos, kur dažniausiai rašo gausiai iliustruotas knygutes vaikams. Žiūrėk, susigundys rašytojas ir kitą kartą parašys scenarijų būtent komiksui. Nepamirškite pasikviesti anksčiau su komiksais dirbusių žmonių, tegul pasidalina patirtimi. Mokyklose ir gimnazijose per dailės pamokas kartais būna komikso piešimas. Susisiekite su mokyklomis, pasiklausinėkite, galbūt jus pakvies kaip svečią į tokią pamoką, nereikės dalyvių rinkti ar patalpomis rūpintis

Komiksų dirbtuvių laiką planuokite tolį į ateitį. Tegul būna pakankamai laiko skleisti informaciją apie dirbtuves ir registruoti dalyvius. Parašykite straipsnelius visur, kur įmanoma, nepasikliaukite vien tik feisbuku. Kvieskite žurnalistus į pagalbą, tegul fotografuoja, filmuoja, ima interviu, rašo atsiliepimus. Tegul komiksų dirbtuvės tampa prestižo reikalu nuolatiniams dalyviams. Dalyvaujantiems ne pirmą kartą surenkite aukštesnio lygio dirbtuves. Ir nepamirškite nuoseklumo, daigus reikia prižiūrėti, laistyti, duoti pakankamai saulės šviesos. Bandykite prisišlieti prie giminingų renginių, pavyzdžiui, Now Japan ar Knygų mugės. Jeigu pavyko komiksų dirbtuvės, po kelių mėnesių, pusmečio ar kitąmet surenkite vėl. Tik šitaip, atkakliai, nuolat skleidžiant informaciją ir ugdant dirbtuvių dalyvius pavyks užauginti komiksų kultūrą Lietuvoje.