STRAIPSNIAI

Atgal į sąrašą

4. „Trečiosios bangos” visuomenės pieštiniai pasakojimai Pagrindinis herojus nepaprastai populiaraus serialo Spawn susitaria su Pragaru ir tampa jo tarnu. Tačiau šis faktas neatima iš jo nei laisvos valios, nei gėbėjimo daryti Gera, ir netgi noro daryti Gera. O pavyzdžiui Hellboy komikso herojus yra jaunas velnias, kuris pabėgo iš Pragaro ir pradėjo tarnauti Gėriui. Tas pats kartojasi komikse Darkness, kurio veikėjas – serijinis mafijos žudikas – Tamsos Brolijos apdovanojamas nepaprastomis antgamtinėmis jėgomis ir pradeda kovoti su Angelų karaliene. Ir Spawn, ir Hellboy, ir Darkness yra herojai sukurti pagal išbandytus šablonus, būdingus masinių pramogų pasaulyje. Istorijos realizuojamos šiuose komiksuose buvo modeliuojamos kontrkultūrinio pasipriešinimo kartu su 20 metų siekiais jo komercializavimo. Svarbiausiu elementu jų sukūrime yra maištas prieš stabilų pasaulį, paveldėtas iš kontrkultūros veikėjų, bet smarkiai pakitęs per 30 metų.

Hellboy Easy Rider herojai nešiojo ilgus plaukus, rūkė marihuaną ir manė, jog pastovus darbas niekina, o jų kelionė per Ameriką buvo iššūkiu prieš galiojančias normas visuomenės, kuri agresyviai reagavo į jų kitokį būdą ir laisvę. Idealus kontestacijos eros herojus buvo ir Randle P. McMurphy iš Ken Kesey knygos "Skrydis virš gegutės lizdo". Viskas vyksta psichiatrinėje ligoninėje, kur pagrindinis veikėjas buvo nusiųstas teismo sprendimu. Patekęs į skyrių McMurphy kovojo su ligoninės režimu ir skyriaus vedėja. McMurphy buvo silpnas, bet tik tuo atžvilgiu, kad negalėjo pasipriešinti jį represuojančiai sistemai, tačiau jis bent jau turėjo pakankami valios, kad bandyti maištauti. 1975 metais Skrydį virš gegutės lizdo nufilmavo Milos Forman ir filmas buvo labai sėkmingas, kas patvirtino, kad kontestacijos herojai turi pakankamai didelę komercinę vertę. Lawrence Kasdan savo 1983 metų filme "Didysis šaltis" parodė, kad „gėlių vaikų” karta ne tik nepakeitė pasaulio, bet su džiaugsmu įtraukė patys save į visuomenę, kurios taisykles kontestavo prieš keliolika metų, ir dabar siekia aukštų postų bei daro (bando daryti) karjeras. Karčiai juokingas Kasdano filmas nebuvo skirtas plačiai auditorijai. Jį tuo metu žiūrėjo Rambo, kuris, Vietnamo karo veteranas, gilioje Amerikos provincijoje vedė karą su vietiniu establishementu. Priešingai, nei globalus kontestacijos herojai, Rambo veikė mažoje erdvėje. Jo konfliktas su visuomenės atstovais ir įstatymų sergėtojais buvo gyvybės ir mirties klausimas, bet be simbolinės reikšmės. Filmo finalas, kai pulkininkas ir maištininkas kartu išeina, susitaikę, parodo, kad Rambo turi galimybė atrasti vietą sistemoje. Aštuoniasdešimtųjų metų viduryje maištininkai filmuose jau ne protestavo prieš visuomenės sistemą, bet gyveno besipriešinant tam tikrom taisyklėm. Jiems jau nereikėjo maišto, o tik laisvės, galimybės palaužyti įstatymus, peržengti kaustančias tradicijas. Ir kine, ir komiksuose per paskutinius 10 metų labiausiai akcentuojama problema asmeniškos žmogaus atsakomybės už pasaulį, kuriame gyvena ir veikia. Daugelyje filmų atsirado totalitarinės valdžios vizijos, pasakojimai apie vyriausybių sąmokslus, žmonijos infiltraciją priešiškomis jėgomis (pvz. ateivių), bei visokiausios visuomenės neteisybės ir nelygumai. Tačiau nebuvo jokios kritikos, nei visuomenei, nei valdžios sistemai, tik tezė apie būtinybė paimti savo gyvenimą į savo rankas. Ir tai yra didžiausia kontrkultūros įtaka populiariems pasakojimams – akcentavimas žodžio „asmeniškas”. Dabartiniais laikais kuriami komiksai tik atkartoja „jokių autoritetų” šūkį. Kartais tai papildomai išeina radikalioje versijoje „jokių šventybių”, kas sukelia šiokią-tokią paniką tarp tradicinių vertybių sergėtojų, kurie komiksuose įžvelgia okultistinį tūrinį ar prievartos propagavimą. Tuo tarpu šiuolaikinė populiari kultūra (ir ne tik populiari) atėjo, kai autoritetai jau krito ir pratęsė nesibaigiantį pasakojimą apie Gėrio ir Blogio kovą, kai juodųjų charakterių rolės jau buvo atiduotos tokiems veikėjams, kaip „Politikas”, „Mentas”, „Kunigas”, „Dievas” ir „Angelas”, „Tėvas” ir „Mokytojas”. Ir dar, šie veikėjai jau turėjo tokias roles ištisus dešimtmečius. Nepasitikėjimas autoritetais yra labai paklausus sugebėjimai pasaulyje, kur dvasinių vertybių paieškos atvedė prie paplitimo religinių sektų, kuriose visiškai pasitikima dvasiniu vadovu; laisvės troškimas virto kruvinų teroro akcijų virtine, o siekis išlaisvinti sąmonę tapo narkomanijos epidemija. Komiksuose ir filmuose net angelas nėra vertas aklo pasitikėjimo, bet net ir Šėtonas turi laisvą valią ir pats sprendžia savo likimą.

Iš lenkų kalbos vertė: Regina

(Bus dar)

Atgal į sąrašą

Komentarai

Puslapiai:

Pridėti komentarą Vardas: El. paštas: 32*2?

Komiksai.com pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.