Kiekvienos komikso istorijos sukūrimas prasideda nuo idėjos. Toji idėja - turi būti pagrindinis komikso variklis, nuo jo priklauso kaip atrodys komiksas, kas jame vyks, kaip baigsis istorija. Beveik visada dalyvauja dvi pusės: geriečiai (beveik visada būna nuskriausti ir bejėgiai) ir blogiečiai (kažką blogo padarę, darantys, ar tik ruošiasi padaryti), tarp kurių yra įtampa, auga veiksmas, kyla konfliktas. Bet kova dykumoje nelygi kovai po vandeniu. Todėl pirmiausia reikia susikurti pasaulį, kuriame norėsite įgyvendinti savo idėją. Svarbu, kad jūsų susikurtasis pasaulis išlaikytų vientisumą, kad neatrodytų taip, lyg staiga veiksmas prasideda vystytis visai kitame komikse tik su tais pačiais veikėjais. Net jei istorija pilna dialogų, monologų, ir aplinkai skiriamas mažesnis dėmesys, mes vis tiek žinome, kur vyksta veiksmas: apleistame name, didmiestyje, gamtoje, kažkur kosmose ir t.t. Turiu omeny ne aplinkos detalių vaizdavimą, o patį faktą - veiksmo vietą. Jei norite, galite pavyzdį imti iš muilo operų, ten ypač puikiai sugeba sutelkti dėmesį tik į dialogus (į veikėjų tarpusavio konfliktą), tačiau žiurovas visada žino, kokiame name, ligoninėje ar mieste tie veikėjai yra šiuo momentu.
Taip pat didžiulis dėmesys skiriamas pagrindiniams veikėjams, kurie visada skiriasi nuo likusių herojų. Būtent veikėjo pabrėžtinumas ir jo dominavimas yra labai ryškus aspektas komikse, lyginant su istorijomis filmuose ar knygose. Net jei tas herojus tėra pilkas, į akis nekrentantis žmogelis, jis vistiek privalo išsiskirti, juk aplink jį suksis visas veiksmas, kad ir ką tas veikėjas bedarytų. Vieno puslapio komiksuose, kurie dažniausiai būna humoristiški, dominuoja būtent veikėjai, bei kažkoks momentinis įvykis, kažkas panašaus į anekdotą, kur kažkas kažką pasako ar padaro, ir tas kažkas mus turi prajuokinti, ar bent priversti šyptelti. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti komiksas "Ryžių maišas", jį galite rasti žurnale "Bus dar" ant galinio viršelio. Asmeniškai aš, labiau pripažįstu ilgus, epinius, komiksus, todėl jiems ir skirsiu didžiausią dėmesį. Sakydamas ilgus, aš turiu omeny komiksus, kurie turi bent 10 puslapių, o ne serialus, tokius kaip "Donaldas ir kiti", kurie tęsiasi metų metus, o pačios istorijos knygutėse trumputės, kelių lapų. Kaip geriausią, lietuvių autorių, sukurtą komiksų istoriją laikyčiau "Nosas + Nulas ir dar kažkas". Joje daug nuotykių, veikėjai spalvingi, skirtingų charakterių, skirtingos išvaizdos, ir skirtingo tikslo siekia. Komiksas tikrai nėra nuobodus, jį smagu skaityti. Visa istorija tvarkingai sukonstruota, viskas savo vietose, kaip ir turi būti. Gaila tik, kad Tomo Kirvaičio "kometa" skaisčiai sužibusi Lietuvos komiksų padangėje daugiau nebegrįžo.
Kuriant veikėjus, geriau nedaryti jų vienodų. Tai kad jie skirsis tik šukuosenomis, tai dar nereiškia, kad bus įdomu tokį komiksą skaityti. Žinoma, nereikia persistengti, nereikia tyčia daryti vieno labai storo, kitą labai ploną, trečias - nykštukas, o ketvirtas - robotas. Ir nebūtinai blogiečiai visada šypsosi ir juokauja, o geriečiai savo kruviną darbą dirba su tokia išraiška, lyg musę būtų praryję. Stenkitės vengti šablonų ir standartų, populiarių frazių ir posakių, tokių kaip "I'll be back!".
Šiais laikais sunku sukurti kažką naujo, tačiau vis dar gimsta perliukai. Man ypač įstrigo S. Le Tendre ir R.Loisel "Laiko paukščio paieškos" ("La Quete de L'oiseau du Temps"). Šis fentezi komiksas daug naujo įnešė į komiksų pasaulį, ir nustatė naujus standartus savo nišoje tolesniems kūrėjams. Atkreipiau dėmesį dar į tai, kad "Laiko paukščio paieškose" nerasite nieko panašaus į kardą ar kalaviją. Argi ne akibrokštas? Kaip gi fentezi gali apsieiti be tokio kultinio dalyko, kaip kalavijas? Vien magiškasis Ekskaliburas ko vertas! Ko dar nėra "Laiko paukščio paieškose"? Nėra drakonų, arklių, riterių, ir kitokių standartinių fentezi pasaulio elementų. Taigi, kad ir ką kursite, vis tiek tai turės kažką iš jau buvusio anksčiau. Tačiau tai nebus plagiatas. Pavyzdžiui, tai Tarzanas, tik veiksmas vyksta Marse; čia kaip Trys Muškietininkai, tik Romos imperijos laikais. Nebijokite eksperimentuoti, naudoti kažką seno, ir kurti naują. Naujos idėjos dažnai būna jau kažkur girdėtos. Linkiu sėkmės! |
Atgal į sąrašą